ISTORINĖ PRADŽIA

Klaipėdos Šv. Jono bažnyčia pastatyta 1258 m. prie Danės upės ištakų ir bažnyčiai buvo suteiktas miesto parapijinės bažnyčios statusas;

1696 m. pradėta miestelėnų statyti Turgaus g. gale (bokšto aukštis – 39 m). Bažnyčia pašventinta 1706 metais.

1854 metų didžiojo Klaipėdos miesto gaisro metu bažnyčia sudegė, tačiau miestelėnų pastangomis atstatyta 1856 – 1858 m. Jos bokšto  aukštis  siekė 75 m. – tai buvo svarbi miesto silueto dominantė. Ji tarnavo ir navigacijos tikslais bei gali būti, kad joje buvo įrengtas Struvės geodezinio lankos punktas,

Bažnyčia, panaudojant sienų liekanas, atstatyta pagal architekto Frydricho Augusto Štiulerio projektą ir  pašventinta 1857 metų rugsėjo 14 dieną. Jai buvo suteiktas Šv. Jono vardas. Savo didingos architektūros dėka bažnyčia tapo pagrindiniu miesto simboliu ir puošmena.

1858 m. iš naujo apibrėžtos parapijų ribos ir Šv. Jono bažnyčiai priskiriamas visas miestas.

Du kartus sunaikinta ir atstatyta, trečią kartą Šv. Jono bažnyčia, baigiantis antrajam pasauliniam karui buvo subombarduota, apgriauta ir jau neatstatyta.

Šv. Jono bažnyčia buvo ne tik viena seniausių krikščioniškų bažnyčių dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Ši neogotikinio stiliaus bažnyčia išsiskyrė savo dvasine trauka ir didinga architektūra bei turtinga istorija.