Nors bažnyčios fasadai nebuvo vientisi, vyravo gotikinis, būta romaninio stiliaus formų, tačiau visą bažnyčią būtų galima priskirti neogotikos architektūriniam stiliui. Bažnyčia buvo halinė, trinavė ir gerokai didesnė nei ankstesnė. Klaipėdos senamiestyje ji išsiskyrė savo dydžiu. Bažnyčia turėjo dvi apsides ir aukščiausią mieste bokštą, kuriame buvo varpai.
Po didžiojo 1854 metų Klaipėdos gaisro Vokiečių bažnyčia buvo atstatyta, naudojant ankstesnės bažnyčios pamatus ir mūro liekanas. Projektą parengė vietos uosto statybos inspektorius Peteris Liudwigas Bleekas pagal Prūsijos architekto Augusto Stülerio standartinius brėžinius (su juo suderinus). 1857 m. rugsėjo 13 d. įvyko bažnyčios pašventinimo iškilmės. Po šešerių metų iškilo didysis bokštas. Bažnyčia buvo 44x25 m dydžio, su dvejomis apsidėmis ir 75 m bokštu.
Stilistiniu požiūriu bažnyčios fasadai nebuvo vientisi, jų architektūroje pynėsi neoromankos ir neogotikos elementai. Visgi bažnyčios fasadai nebuvo vientisi, vyravo gotikinės formos ir iš romaninio stiliaus perimtas arkatūrinis karnizas, kuris puošė apsidę. Šoniniuose fasaduose buvo išmūryta po penkis trikampius frontonus.
Bokšto viršutinė dalis buvo lengva, tarsi ažūrinė. Smailė siekė 75 metrų aukštį. Viršutinė jo dalis buvo aštuoniakampė ir stovėjo ant masyvaus keturkampio tūrio. Šių detalių sandūroje, apstatytoje nedideliais frontonėliais, buvo apžvalgos aikštelė. Bokšte buvo varpai ir laikrodis.
Klaipėdoje tai buvo aukščiausias visuomeninis pastatas ir svarbiausias miesto vertikalus akcentas.