Šv. Jono bažnyčios asmenybės
Fundatoriai ir mecenatai – žmonės, be kurių pasaulio dailės, muzikos, architektūros ir net mokslo istorija atrodytų daug skurdesnė, jei nebūtų pasakyta daugiau. Ir visiškai nesvarbu, jog didikai mecenatais dažniausiai tapdavo norėdami sustiprinti savo socialinį statusą, prestižą, ieškodami finansinės naudos ar tiesiog vedini tuštybės, tačiau be šių žmonių nebūtų Europoje suklestėjęs Renesansas, nežinia, ar Michelangelas būtų baigęs Dovydo statulą, R. Wagneris nebūtų sukūręs „Tristanas ir Izolda“, o Pažaislio vienuolynas be Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio K. Z. Paco finansinių ir kūrybinių dovanų atrodytų kukliau.
Vokiečių bažnyčios statybas pradžioje lydėjo pragmatiški miesto magistrato sprendimai. Norėdamas užtikrinti naujos bažnyčios statybų finansavimą, miestas atidarė fondą, į kurį krito papildomai įvesti mokesčiai pirklių prekėms ir vietoje vartojamai mėsai bei alui. Tačiau šių investicijų nepakako bokšto statybai užbaigti. Praėjus aštuoniasdešimčiai metų, miesto pirkliai vėl ėmėsi iniciatyvos ir 1790 metais nusprendė finansuoti bokšto statybą. Bokštas iškilo per aštuonis mėnesius.
Heinrichas Karlas Veitas (1779–1849)
Uosto statybos inspektorius, mecenatas. Gimė 1779 m. liepos 15 dieną. Karjerą pradėjo Gdanske, 1805 metais atvyko į Klaipėdą vadovauti apželdinimo darbams. Buvo paskirtas į uosto statybos inspektoriaus pareigas. K. H. Veitas testamentu miestui paliko 30 000 talerių. Jo fondo lėšos buvo naudojamos miesto poreikiams, vargšams, našlaičiams. Ypatingą dėmesį mecenatas skyrė Vitės kvartalui. Mirė 1849 m. birželio 19 dieną. Jam gyvenant ir dirbant Klaipėdoje, naujos bažnyčios Turgaus g. 61,2 metro bokšto smailė buvo medinė, todėl ėmė pūti. 1806 m. kovą atlikti jos skardinimo darbai problemos neišsprendė, todėl Veitas suprojektavo naują smailę, o 1823 metais ji buvo sumūryta pagal uosto statybos inspektoriaus projektą. Smailę puošė į kryžių peraugantis stulpas su ant rutulio tupinčiu ereliu išskleistais sparnais, kuris pakeitė burlaivį.
XIX a. pradžioje prireikus perstatyti bažnyčios bokšto viršūnę, vietinės prekybininkų korporacijos pirmininko Johanno Adolpho Klempowo siūlymu kreiptasi į provincijos vyriausybę Karaliaučiuje, kuri sutiko finansiškai paremti bokšto smailės atnaujinimą. Šiam tikslui buvo panaudoti Klaipėdos uosto kasos pinigai, mat bokštas tarnavo kaip svarbus orientyras laivams.
Johannas Adolphas Klempowas (1779–1843)
Daugelį metų buvęs Memelio pirklių gildijos seniūnu. 1812 m. iš Liubeko į Klaipėdą persikėlęs komercijos tarėjas buvo aktyvus Girulių miško ir kurorto kūrėjas. Jo atminimui Girulių girininkija vadinta „Klempow“.
Friedrichas Augustas Stüleris (1800–1865)
Žymus Prūsijos architektas. Klaipėdoje projektavo reformatų ir lietuvių bažnyčias. Kai kurie šaltiniai teigia, kad F. A. Stüleris projektavo ir vokiečių bažnyčią Turgaus gatvėje. Tačiau abejojama jo autoryste. A. Stülerį, kaip projekto autorių, pirmą sykį nurodė 1895 metais A. Boetticheris. 1913 metais Arturo Bittenso Klaipėdoje paskelbtas kraštotyrinis leidinys nurodė, kad vokiečių bažnyčios atstatymu rūpinosi „uosto statybos inspektorius Bleekas pagal Stülerio brėžinius“. Tą patvirtina istoriko Vasilijaus Safronovo tyrimai.
Naujosios Šv. Jono bažnyčios bokšto statyba irgi strigo dėl lėšų stygiaus. Klaipėdos magistrato ir pirklių korporacijos valdybos nurodymu didžiajam bokštui buvo skirti 6 tūkst. talerių iš žinomo Klaipėdos pirklio ir mecenato Juliaus Ludwigo Wienerio testamentu palikto turto.
Julius Ludwigas Wieneris (1795–1862)
Vokiečių medienos pirklys ir Italijos konsulas gimė Klaipėdoje 1846 m. gegužės 23 d. H. Gerlachas buvo magistrato vadovas bei žinomas mecenatas. 25 metus vadovavo Klaipėdos pirklių gildijai. Už savo lėšas pastatė ir įrengė priestatą apskrities ligoninei, Giruliuose už H. Gerlacho pinigus sutvarkytas Enzino upelis ir tvenkinys, o gyvenamasis namas po mirties parduotas magistratui, jame įkurta biblioteka. 1912 m. atsiradus poreikiui pakeisti senus Berlyno firmos „Buchholz“ pagamintus bažnyčios vargonus, maždaug penktadalį naujiems vargonams įsigyti reikalingos pinigų sumos – 3 tūkst. markių – dovanojo Klaipėdos pirklys komercijos patarėjas Hermanas Gerlachas. Nuo 1953 m. šiame pastate veikia Klaipėdos apskrities viešoji I. Simonaitytės biblioteka.
Wilhelmas Hermannas Gerlachas (1846–1913)
Vokiečių medienos pirklys ir Italijos konsulas gimė Klaipėdoje 1846 m. gegužės 23 d. H. Gerlachas buvo miesto delegatų susirinkimo pirmininkas bei žinomas mecenatas. 25 metus vadovavo Klaipėdos pirklių gildijai. Už savo lėšas pastatė ir įrengė priestatą apskrities ligoninei, Giruliuose už H. Gerlacho pinigus sutvarkytas Enzino upelis ir tvenkinys, o gyvenamasis namas po mirties parduotas magistratui, jame įkurta biblioteka. 1912 m. atsiradus poreikiui pakeisti senus Berlyno firmos „Buchholz“ pagamintus bažnyčios vargonus, maždaug penktadalį naujiems vargonams įsigyti reikalingos pinigų sumos – 3 tūkst. markių – dovanojo Klaipėdos pirklys komercijos patarėjas Hermannas Gerlachas.
Friedrichas Wilhelmas IV (1795–1861)
Prūsijos karalius gimė 1795 m. spalio 15 d. Berlyne. Vyriausias Friedricho Wilhelmo III ir karalienės Luizės sūnus. Metus su tėvais praleidęs Klaipėdoje. Friedrichas Wilhelmas IV prisidėjo prie bažnyčios projektavimo, 1859 m. jai padovanojo vokiečių dailininko Friedricho Augusto Bouterweko (1806–1867) Paryžiuje nutapytą paveikslą „Kristus Alyvų kalne“ (vok. Christus auf dem Ölberge). Mirė 1861 m. sausio 2 d. Potsdame.
Wilhelmas I (1797–1888)
Gimė 1797 m. kovo 22 d. Berlyne. Prūsijos karalius ir nuo 1871 m. Vokietijos imperatorius. Antrasis karaliaus Friedricho Wilhelmo III ir karalienės Luizės sūnus, kaip ir vyresnysis brolis, metus yra gyvenęs su šeima Klaipėdoje. Bažnyčiai jis padovanojo dvi medines skulptūras, kurias sukūrė skulptorius Jakobas Alberty (1811–1870). Viena skulptūra – Mozės, abiem rankomis laikančio virš galvos iškeltą Dekalogo lentelę, pagaminta 1854 m., kita – laiminančio Kristaus su dideliu kryžiumi už jo, išdrožinėta 1860 m. Mirė 1888 m. kovo 9 d. Berlyne.
Žinomi Vokiečių liuteronų bažnyčios dvasininkai:
Dr. Bernhardas von Sandenas
Karališkojo dvaro vyresnysis pamokslininkas (jis niekada nebuvo šios bažnyčios dvasininku, tačiau 1696 m. gegužės 14 d. padėjo naujos vokiečių liuteronų bažnyčios kertinį akmenį).
Jacobus Concius (1667–1712)
Dvasininkas, pildęs Klaipėdos Šv. Jono (buv. vokiečių liuteronų) parapijos mirties (laidojimo) metrikų knygą.
Johannas Arnoldas Paulis
Dvasininkas, pildęs Klaipėdos Šv. Jono (buv. vokiečių liuteronų) parapijos mirties (laidojimo) metrikų knygą.
Michaelis Gronertas ir Wilchelmas Wilckė
Diakonai, pildę Klaipėdos Šv. Jono (buv. vokiečių liuteronų) parapijos krikšto metrikų knygą 1706–1773 m. laikotarpiu.